MARiUS GRiCiUS

Aišku jokie kebabininkai nepuola, nes jiems nerūpi lietuviški tinklaraščiai. Jiems rūpi mūsų skrandžiai. :)

O buvo taip. Šiandien, peržiūrint tinklaraščio paieškos registrą, į akis krito viena užklausa:

Pirma mintis - vėl neskelbtą WP klaidą kas nors bando išnaudoti. Bet nieko panašaus. Vaikučiai žaidžia ir tiek. Čia echo.txt, kurį bandoma vykdyti. O čia, kebabininkų tema, kurioje aptarinėjama kažkas iš tos operos (atsiprašau, kad negaliu paaiškinti, nes nesuprantu turkiškai).

Šis atvejis dar kartą primena, kad net ir toks nepopuliarus tinklaraštis gali tapti nerūpestingo šeimininko a.k.a blogerio apsileidimo ir vaikučių-įsilaužėlių auka.

Jei turite panašios patirties, būtų įdomu išgirsti.

Skaičiau Lorelle VanFossen straipsnį ir susimasčiau minutei…

[...] friends don’t happen. Friends are chosen. Your friends are a reflection on what type of person you are. Thus your readers are like you, or the “you” you want to be. So choose well. [...]

Pamažu augam, kojytės tvirtėja, jau pramokom rišliau kalbėti įvairiomis temomis, todėl kyla noras praplėsti draugų ratą ir artimiau susipažinti su žmonėmis, kurie čia lankosi, skaito, nešykšti komentarų.

Mielieji, jei manote, kad šis dienoraštis jau pakankamai subrendęs ir atitinka jūsų skonį, parodykite kelią į čia ir kitiems. Įsprauskite nuorodą kur nors savo svetainės kamputyje į http://marius.gricius.lt .

Jei nesikeikiate, nekalbate nesuprantama man anglolietuviška tarme, atnaujinate savo svetainę bent kelis kartus per savaitę (na gerai, bent kartą :) ), mielai rasiu jums vietos mano mėgstamiausių svetainių sąraše. Palikite duomenis komentaruose.