Nesu išrankus maistui, bet kai kurie dalykai, susiję su maisto pristatymu, verčia pasibaisėti. Trumpa istorija ir asmeniniai pastebėjimai.
Vakar, sedėjome su žmona ir supratom, kad norėtųsi ko nors iš “sotesnio maisto”. Pirmas numeris, kurį prisiminėm, buvo aukščiau paminėtas Čili 1822. Paskambinom, užsakėm, pasidžiaugėm, kad pakankamai greitai atvežė (žadėjo po valandos, o atvežė po 35 - 40 min.). Kaip vėliau paaiškėjo, tas greitis turėjo savo kainą.
Atidarius dėžutę, iškart pasimatė, kad bulvės kažkokios praradusios prekinę išvaizdą, patamsėjusios. Kadangi labiau išalkusi buvo brangioji, tai paragavusi tik patvirtino mano nuogąstavimus - bulvės vakarykštės. Jautienos kepsnys buvo ne ką geresnis - aiškiai pašildytas. Jei ne tam tikros aplinkybės, tai tikrai nebūčiau leidęs žmonai tokio maisto valgyti. Bet leidau. Tačiau pasakiau sau, kad netylėsiu.
Kam mėtyti nemažus pinigus (vienas patiekalas kainavo 37 Lt) už neaiškios kokybės maistą, iš didžiausiu viešojo maitinimo įstaigų tinklu save laikančiu subjekto , jei galima perpus pigiau nusipirkti normalaus ir skanaus valgymėlio iš mažesnio ir ne taip skambiai save reklamuojančio kavinių tinklo?
Manau, kad čia ne tik Čili problema. Pasiklausinėję aplink išgirstume ir daugiau tokių atvejų su kitomis maitinimo įstaigomis. Tačiau šįkart tai nutiko mums. Todėl manau, kad sveika bus ir šeimos biudžetui ir sveikatai kurį laiką ignoruoti Čili.